Sveiki atvykę į klubą. Į tą, kuriam priklauso žmonės, naiviai patikėję idile apie „nuosavą tyrą vandenį tiesiai iš gamtos“. Skamba poetiškai, ar ne? Aš irgi taip maniau. Kol vieną dieną nepastebėjau, kad mano sniego baltumo vonia įgavo subtilų, meninį oranžinį atspalvį.
Ah, tas nuostabus gyvenimas užmiestyje… Tyla, ramybė ir vanduo, kuris turi daugiau geležies nei vidutinis geležinkelio bėgis. Mėgstate gerti arbatą? Puiku. Dabar ji visada turės pikantišką metalo poskonį. Kava? Tas pats. O skalbimas… Skalbimas tampa tikra loterija. Ypač su baltais drabužiais. Jie į mašiną įeina balti, o išeina lyg dalyvavę purvo vonių festivalyje. Stilinga? Galbūt. Jei jūsų stilius – „nuolatinis nuovargis“.
Bet geležis – tai tik pusė bėdos. Dar yra jo didenybė kietumas. Kalcis. Magnis. Mineralai, kurie, matyt, turi asmeninę vendetą prieš viską, kas blizga ir veikia. Mėgstate traškius rankšluosčius? Tokius, kuriais galima ne tik nusišluostyti, bet ir daržoves sutarkuoti? Jums pasisekė. Su kietu vandeniu visi jūsų rankšluosčiai bus būtent tokie. Oda po dušo? Kam tas drėkinamasis kremas, kai gali turėti natūralų šveitiklį, tekantį tiesiai iš čiaupo? Jausmas toks, lyg tave būtų nupoliravę smulkiu švitriniu popieriumi. Malonu.
O jūsų buitinė technika… Ji tiesiog dievina kalkes. Virdulys per kelis mėnesius priaugina tiek akmenų, kad galėtumėte juo apsiginti nuo įsilaužėlių. Skalbimo mašina ima ūžti kaip kylantis lėktuvas. O indaplovė… ji stiklines paverčia matinėmis. Ne tyčia, žinoma. Tiesiog toks meninis sprendimas.
Ir tada, kai jau beveik susitaikai su likimu ir pradedi ieškoti tik rudų drabužių bei pilkų indų, atsiranda protingų žmonių. Jie sako: „Pasidaryk vandens tyrimą.“ O, tikrai? Aš maniau, kad man tiesiog reikia labiau stengtis šveičiant kriauklę…
Tyrimas, žinoma, parodo, kad tavo vanduo yra labiau tinkamas metalurgijos pramonei, o ne gėrimui. Ir tada tau pasiūlo sprendimą. Didelę, paslaptingą dėžę, kurią įmontuoja rūsio kampe. Ji tyliai ūžia ir periodiškai skleidžia keistus garsus, lyg bandytų susisiekti su gimtąja planeta. Tai vandens nukalkinimo filtras. Arba du. Priklauso nuo to, kaip smarkiai tau nepasisekė.
Ir tu sumoki. Sumoki krūvą pinigų už tai, kad tavo vanduo taptų… normalus. Nuobodus. Skaidrus. Be jokių įdomių prieskonių ar spalvų.
Ir žinot, kas baisiausia? Tai veikia. Staiga tavo arbatinukas nustoja apaugti akmenimis. Dušo stiklas lieka skaidrus ilgiau nei penkias minutes. Rankšluosčiai tampa purūs. Stebuklas? Ne. Tiesiog mokslas, už kurį teko gerokai paploninti piniginę.
Ar verta? Na, nebent norite gerti vandenį, o ne periodinės cheminių elementų lentelės kokteilį. Bet kur tada dings visas tas gyvenimo žavesys? Kur dings nuolatinė kova su kalkėmis, kuri taip grūdina charakterį?.. Ech. Einu išgersiu stiklinę nuobodžiai švaraus vandens.
Parašykite komentarą