Apie laimę, kaip ir apie meilę, prirasyta ir prikalbėta be galo, be krasto, vis dėlto dažniausiai šią temą gvildena poetai ir kiti menininkai. Tačiau bandant racionalizuoti laimės pojūtį ir sudarant laimės indeksus nagrinėjami konkretūs aspektai: ekonominis, aplinkos, fizinis, dvasinis, darbo, socialinis. Mokslininkai išanalizuoja daugybę įvairiausių veiksnių – nuo antidepresantų vartojimo iki skundų darbo inspekcijai skaičiaus.
Mokslininkų teigimu, 50 proc. laimingumo lemia genai, 10 proc. – įvairios gyvenimo aplinkybės (socialinis statusas, šeiminė padėtis, sveikata, pajamas ir pan) Likusius 40 proc. laimingumo lemia įvairios veiksnių kombinacijos. Pavyzdžiui – daug kas priklauso nuo temperamento. Cholerikai lengvai ir ilgam negrimzta į liūdesį, ryškiau išgyvena teigiamas emocijas, geba lengviau užmegzti santykius su kitais žmonėmis. Nors tokios statistikos nėra, visgi, kaip galime ir patys pastebėti, dauguma lietuvių yra melancholikai.
Daugelis ne kartą esame skaitę apie skirtingų temperamentų žmonių bruožus, tačiau perskaičius melancholikų charakterio aprašymą ir turint omenyje ir turint omenyje tokį kontekstą atrodo, kad būti labai laimingiems mums ir nelemta – gali pakeisti gyvenamąją vietą, socialinį statusą, mastymą, pagerinti sveikatą, tačiau temperamento juk nepakeisi…
Taigi melancholikams būdingos silpnos, ramios bet ilgai trunkančios emocinės reakcijos. Melancholikai silpnai reaguoja į aplinkos įspūdžius arba jų visai nepastebi, nes jeigu kas įstringa į širdį, sunkiai pamiršta. Dažnai jiems trūksta energijos, ištvermės ir pasitikėjimo savimi, tačiau dėl didelio jautrumo ir pastovumo melancholiko temperamento žmonės pasiekimais pralenkia kitus. Jie – labai intraversiški, vengia draugijų, triukšmo, dėl to jiems sunkiau užmegzti ryšius ir bendrauti didesnėse žmonių grupėse.
Melancholikų eisena lėta, sunki, tvirta, žvilgsnis – gudrus ir rūpestingas. Jiems būdingas gilus mąstymas, vienišumas, nusiminimas, pasyvumas, bailumas, dvejonės, pesimizmas, uždarumas, skrupulingumas, nerangumas, Iš blogųjų savybių galima paminėti tai, kad šie žmonės nesugeba suprasti kitų, nuolat graužiasi dėl savo elgesio, nepasitiki artimaisiais, į viską žvelgia pro juodus akinius, yra silpnos valios. Tiesa – melancholikai moka pasiaukojamai dirbti, rimtai žiūri į gyvenimą, yra nuoširdūs.
Beje, tyrimai rodo, kad laimė net iki 20 proc. yra paveldima – laimingoje šeimoje užaugę žmonės turi daugiau galimybių jaustis laimingi. Tik iš kur toms laimingoms šeimoms rastis?
Įdomu, kad pasak psichologų, šiauriečiai yra vieni iš laimingesnių žmonių, mat dėl blogo oro sąlygų jie buvo priversti išmokti bendradarbiauti, veikti kartu, kas sumažino nesutarimų skaičių, nesudarė sąlygų nelygybei, nuodijančiai laimės pojūtį.
Parašykite komentarą